diginiuoti

diginiúoti, -iúoja, -iãvo intr., dyginiúoti, dìginiuoti, -iuoja, -iavo nenustygti vietoje, norėti ką daryti: Ko čia dìginiuoji, ar nesėsi! Pgr. Pamatė ir diginiúoja kamanas nusipirkti Up. Pernai buvau bediginiúojąs vesti, bet dar šį sykį taip paliko Lkv. Ir diginiúos, ir puldinės kaip velnias jaujos degti Užv. Brolis dyginiúoja taip padaryti, kaip antras, ale neįmano, nuo ko pradėti J. Jis dyginiãvo ryto[j] važiuoti iš vaišės namolei, t. y. sakė, kad nori J.